Kaip yra sakę senovės romėnai, mėginti reikia nuo pradžios. Yra subjektyvus bei objektyvus požiūriai. Nesunku pajusti, kas tai yra, galima bandyti matuoti ir tvirtinti, jog tai yra taip. Didžiausia bėda yra tai, jog žmogus geba jaustis gerai „pasivartojęs“. Labai tikėtina, kad specialistai sakys, kad ne. Tai gebėtų pasufleruoti ir bet kuris kortu zaidimas.
Kortu zaidimas
Puiki jausena lyg emocinė būsena sudėtingai galėtų būti įtraukiama į griežtą geros savijautos apibrėžimą. Vertėtų pabandyti peržvelgti, kur atrandama mūsų sveikata. Pirmutinis jos lygis – žmogaus kūno darinys. Neturint to, kalbėti ne vien apie ją, taip pat ir apie konkretesnį žmogų nebūtų paprasta. Antras lygis bus šeima, t.y. tokia mažoji aplinka, kai gimsta tie kūnai. Visai kaip ir kortu zaidimas.
Trečiasis toks lygis bus būstas. Nesvarbu, koks jis bebūtų, bet nulemia daug ką, kartais ne išlikimą. Ketvirtajam lygiui būtų galima priskirti socialines žmogaus gyvenimo sąlygas: bendruomenes, bendrijas, net šalį. Tai leidžia ar verčia žmones gyventi tam tikrose vietose, nustato jiems elgsenos ir net higienos tvarką. Tereikia suvokti, kad pats bendriausias poveikio sveikatai lygis – bendrasis arba globalinis. Apie jį, esminį svarbumą nemažai yra kalbama, bet per dažnai – neteisingai.
Atrasti gebėjimai
Pirmasis pats svarbiausias daiktas, kuris yra su mumis, – organizmas. Jo pagalba sustiprėja mąstymas, kartais ir protas. Tiesa, kas tas slėpiningas žmogaus organizmas, kol kas pasakyti niekas negali – net kortu zaidimas. Nors jis visuomet būna kartu, bet jo pažinimas pernelyg menkas. Ko verta diskusija, kiek žmoguje bakterijų, atskleidžia mūsų nežinojimo ribas. O norint peržiūrėti „naminių“ virusų gyvenseną, daugelis teoretikų ir praktikuojančių gydytojų pražiltų.
Aišku, reikalauti visko iš mokslo nebereikėtų, nors pakankamai dažnai atsiranda problemų gydytojams dėl žinojimo trūkumo. Kas yra kūnas, mes suprantame geriau negu Antikos mąstytojai, tik rūpestis tuo metu buvo gal didesnis. Kūno suvokimas neretai būna per daug supaprastinamas. Žvelgiant sistemiškai nesunku matyti virusą, mikrobus, pasižyminčius savo struktūros dalimis.